Agrastas kamieninis MUCURINES
Ribes uva-crispa MUCURINES
Agrastas, skiepytas į kamieną. Vaisiai gelsvi, labai stambūs, atsparus grybinėms ligoms ir šalčiui. Gali būti kaip dekoratyvinis akcentas sode.
Daugiau nei 200 vaismedžių ir vaiskrūmių veislių. Platus asortimentas: obelų, koloninių obelų sodinukai, kriaušių, koloninių kriaušių sodinukai, slyvų, koloninių slyvų sodinukai, vyšnių, trešnių, aviečių sodinukai, abrikosų, persikų, nektarinų sodinukai, braškių daigai, serbentai, agrastų sodinukai, vynuogių, šilauogių sodinukai, riešutmedžiai. Rinkitės:
Ribes uva-crispa MUCURINES
Agrastas, skiepytas į kamieną. Vaisiai gelsvi, labai stambūs, atsparus grybinėms ligoms ir šalčiui. Gali būti kaip dekoratyvinis akcentas sode.
Actinidia kolomikta
Ši augalo rūšis yra žinomiausia Lietuvoje. Ji atspari ligoms ir šalčiui, atlaiko iki 40 laipsnių šaltį. Tai taip pat puošniausia rūšis, nes žydėjimo metu lapų pakraščiai nusidažo baltais ir rausvais potėpiais. Vėliau lapai tampa žali. Margalapės aktinidijos žiedai nedideli, baltos su kreminiu atspalviu spalvos.
Actinidia arguta ANANASNAYA (ANNA)
Aktinidijų uogos iš pirmo žvilgsnio primena mažus kivius. Jų skonis malonus, saldžiarūgštis, minkštimas švelnus, o sėklos minkštos. Vaisiai ovalūs, maždaug 3 cm ilgio ir 2,5 cm skersmens, žali su įsaulėje išsiliejusiu raudoniu, sunoksta spalio pradžioje. Aktinidijos derėti pradeda 3-4 metais po pasodinimo. Atsparumas šalčiui iki -28C. Tai sumedėjęs vijoklinis kryžmadulkis augalas.
Actinidia arguta BINGO
Gausiai deranti lenkiška veislė. Vaisiai pailgi, su ananasų aromatu, 3 cm ilgio ir 2,5 cm skersmens, 8-14 g svorio, rausvi. Sunoksta rugsėjo pabaigoje - spalio pradžioje (vėliau nei 'Geneva' veislė, bet anksčiau nei 'Weiki' ir 'Ananasnaya'). Dera 2-3 metais po pasodinimo. Atsparumas šalčiui iki -28C. Tai sumedėjęs vijoklinis kryžmadulkis augalas.
Actinidia arguta GENEVA
Amerikietiškos kilmės veislė. Vaisių skonis panašus į kivių, tik išorė neplaukuota. Uogos saldžios, apvalios, turinčios medaus skonio ir aromato. Lapai tankūs, žali, blizgantys. Žydi V-VI mėn. žalsvai baltais kvapniais žiedas. Tai labai augūs dekoratyvūs vijokliai, gana stambias (braškių dydžio) uogas subrandinantys rugsėjo pabaigoje – spalio pradžioje. Atramomis pakyla iki 4-8 m. aukščio.
Actinidia arguta ISSAI
Japoniškos kilmės savidulkė veislė. Vaisių skonis panašus į kivių, tik išorė neplaukuota. Uogos beveik apvalios, saldžios. Lapai tankūs, žali, blizgantys. Žydi V-VI mėn. žalsvai baltais kvapniais žiedas. Tai labai augūs dekoratyvūs vijokliai, gana stambias (braškių dydžio) uogas subrandinantys rugsėjo pabaigoje – spalio pradžioje. Atramomis pakyla iki 3-4 m. aukščio.
Actinidia arguta JUMBO
Itališka veislė. Vaisius brandina šiek tiek pailgus, žaliai geltonus. Uogos ne tik skanios, bet ir vitaminingos. Mėgsta silpnai rūgščias, priemolio su gausiu humusu ir gerai aeruojamas dirvas, neužmirkusias vietas. Venkite perdžiūstančių dirvų – aktinidijų šaknų sistema nėra didelė, o lapai išgarina daug drėgmės.
Actinidia arguta KEN'S RED
Naujosios Zelandijos kilmės veislė raudonais vaisiais. Sunokusių, gerai apšviestų vaisių vidus ir išorė būna raudonos spalvos. Augantys pavėsyje vaisiai būna žali. Sunoksta rugsėjo pabaigoje – spalio viduryje. Vaisių skonis panašus į kivių, tik išorė neplaukuota. Uogos saldžios, apvalios. Lapai tankūs, žali, blizgantys. Žydi V-VI mėn. žalsvai baltais kvapniais žiedas.
Actinidia arguta LUCY
Aktinidijų uogos iš pirmo žvilgsnio primena mažus kivius. Jų skonis malonus, saldžiarūgštis, minkštimas švelnus, o sėklos minkštos. Vaisiai ovalūs, maždaug 3 cm ilgio ir 2,5 cm skersmens, žali, sunoksta rugsėjo viduryje. Aktinidijos derėti pradeda 3-4 metais po pasodinimo. Atsparumas šalčiui iki -28C. Tai sumedėjęs vijoklinis kryžmadulkis augalas.
Actinidia arguta MALE ZAPYLACZ
Lapai dideli, tamsiai žali, blizgantys. Žydi V-VI mėn. žalsvai baltais kvapniais žiedas. Atramomis pakyla iki 4-8 m. aukščio. Mėgsta šiltesnes užuovėjas. Kadangi aktinidijos yra dvinamiai, t.y. moteriškieji ir vyriškieji augalai, norint, kad derėtų, reikia sodinti ir tuos, ir tuos. Vyriškas augalas vaisių neveda, bet reikalingas sodinti šalia moteriškų.