INKARHO grupės rododendrai

Naujovė, puikiai auganti Lietuvos dirvožemiuose. Ypač tinka nerūgštūs (iki 7 Ph) dirvožemiai, saulėtos vietos.

         Šios rododendrų grupės istorija prasidėjo Vakarų Vokietijoje. Senkant durpių atsargoms Europoje vietiniai rododendrų augintojai vis daugiau durpių buvo priversti importuoti iš Baltijos šalių. Tai ženkliai padidino produkcijos kaštus. Dr. Walter Preil iš Ahrensburgo, spręsdamas šią problemą, iškėlė kultivaro idėją. Idėjos esmė – išvesti rododendro kultivarą, kuris galėtų augti neutraliame dirvožemyje. Šią idėją palaikė ir finansiškai parėmė nemažai privčių medelynų. 1981-1983 metais, kryžminant Rhododendron Cunnighams ir Rhododendron Fortunei veisles, buvo išvestas naujas rododendro kultivaras. Po dešimtmečio selekcionavimo 1993 metais gautas INHARNO poskiepis, pasižymintis gera nerūgščių (iki 7 ph) dirvožemių tolerancija, gausesne ir stipresne šaknų sistema.

         Iki 1997 metų naujojo poskiepio tyrimams ir selekcijai buvo išleista 750 tūkst. Vokietijos markių. Šiuo metu išvesta apie 260 Inharno rododendrų grupės veislių, pasižyminčių unikaliomis savybėmis. Inharno rododendrai geriausiai auga purioje dirvoje, kurios rūgštingumas 6 – 6,5 ph. Esant sunkiai ir molingai dirvai, reikėtų įterpti lengvo ir puraus grunto. Skirtingai nuo kitų grupių, Inharno rododendrai gali augti saulėje. Augalus lengvai galima pritaikyti bet kurioje sodybos ar želdinių vietoje, vienus ar komponuojant su kitais rūgštaus dirvožemio nemėgstančiais augalais. Privalumu laikytina tai, jog auginant Inharno grupės rododendrus, nereikia kasmet parūgštinti dirvožemio. Be to, šios grupės rododendrai atsparesni, negu savašakniai.