Saldesni, didesni geltonos spalvos vaisiai. Žydi birželio - rugpjūčio mėn. rusvais žiedeliais. Sodriai geltonos uogos noksta rugpjūčio - spalio mėn. Naudojamos šviežios arba džiovintos. Derėti pradeda 2-3 augimo metais. Savidulkis krūmas iki 2-2,5 m aukščio. Mėgsta saulėtas vietas.
Vakarų šalims godži uogos (dygliuotojo ožerškio uogos) – naujiena ir sensacija, Rytų šalims – tūkstantmečio patvirtinta vertybė. Dėl didelio antioksidantų, vitaminų ir amino rūgščių kiekio, esančio goji uogose, jos dar vadinamos „jaunystės eliksyru“ ir „Himalajų gyventojų ilgaamžiškumo paslaptimi“.
Tibetiečiai goji uogas vadina laimės uogomis, kurios pašalina liūdesį. Šios uogos – ne tik amžinos jaunystės eliksyras, tai ir prieinamas būdas pasiekti ilgaamžiškumo. Legenda byloja, kad Himalajų kalnuose gyvenantys vienuoliai sulaukia net 120-150 metų dėl to, jog kiekvieną dieną renka goji uogas. Moksliniai tyrimai tai patvirtina.
Mokslininkai teigia, jog goji uogos pasižymi šiomis maistinėmis savybėmis:
- gausu mineralų, turi daugiau kaip 30 pagrindinių makro ir mikroelementų. Taip pat sveikatai reikalingų ir retai maiste pasitaikančių jodo bei germanio;
- gausu amino rūgščių;
- turi vitamino C ir B grupės vitaminų;
- turi polisacharidų, kurie aktyvina ir palaiko imuninę sistemą;
- turi antioksidantų – fenolių ir karotinoidų (beta-karotino, likopeno, liuteino, kriptoksanktino ir kt.).
Goji uogos turi 2 kartus daugiau antioksidantų nei žalioji arbata, 3 kartus daugiau nei mėlynės ir 5 kartus daugiau nei spanguolės. Labiausiai vertinamas antioksidantas – tai zeaksantinas, kurio goji uogose net 70 proc. Zeaksantinas reikalingas akių vyzdžiams ir tinklainei.