Sedula geltonžiedė

Geltonžiedė sedula graži ankstyvu žydėjimu, vešlia lapija, kuri rudeniop raudonuoja nuo gausybės vertingų vaisių. Sukultūrinta geltonžiedė sedula nuo laukinės skiriasi 2 kartus stambesniais vaisiais, gražesne jų išvaizda, geru skoniu, švelniu, miltingu minkštimu. Tai toliausiai į šiaurę nukeliavęs Pietų krašto augalas, kuris pakelia net iki 32-35 laipsnių šalčio žiemos speigus. Ilgaamžis (gyvena iki 100-150 metų), atsparus sausrai, užterštam orui, ligoms ir kenkėjams. 3-4 m aukščio krūmas ar medžiakrūmis, kiaušiniškais lapais ir kuokštuose susitelkusiais smulkiais geltonais žiedais. Žiedai ryškiai geltoni. Žydi anksti pavasarį, balandžio mėnesį, pražysta anksčiau nei forsitijos. Žydėjimo metu atrodo lyg didžiulė geltona puokštė, pilnutėlė bičių. Gražūs ir skanūs pailgi raudoni kaulavaisiai, saldžiarūgščiai kaip vyšnios ar raugerškio, turintys pikantišką skonį, sunoksta rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais. Geltonžiedės sedulos mėgsta saulėtas vietas, bet gali augti ir daliniame pavėsyje. Labai užpavėsintose vietose, menkai dera. Dirvai nereiklios, bet geriausiai auga kalkingame (pH 6,5), derlingame priemolio, pakankamai drėgname dirvožemyje. Rūgščias dirvas reikia nukalkinti. Žemos, dažnai užliejamos vietos netinka. Augimo metu trūkstant drėgmės, sumažėja vaisių sultingumas.